Kur reikia geluonies
Nepriskirtos pastabos
|
Dievas pasišaukė Naujalį iš Senosios Vilnios ir tarė jam:
— Nojau! Lygiai po metų aš sukelsiu pasaulinį tvaną: visą Žemę apsems vanduo ir visa kas gyva žus. Bet aš noriu, kad būtų išgelbėti teisuoliai ir po porą kiekvieno gyvo padaro. Įsakau tau statyti Arką.
Žaibų apsuptyje Dievas padavė drebančiam iš baimės Naujaliui gyvūnų sąrašą ir projektinę akroto dokumentaciją.
— Įsidėmėk, Nojau, — tarė Viešpats, — per vienerius metus turėsi užbaigti Arką ir surinkti jo keleivius.
Lygiai po metų baisi audra praūžė virš žemės ir jūrų ir viskas pasinėrė į chaosą. Atėjo pažadėta pasaulio pabaiga. Pažvelgė Viešpats į Žemę ir išvydo Naujalį, graudžiai verkiantį ant Gedimino kalno buitiniame vagonėlyje šalia akroto griaučių.
— Nojau, — sugriaudėjo Dievo balsas, — kur tavo Arka, Nojau?!
— Viešpatie, pasigailėk manęs, — sušuko Naujalis, — aš padariau viską, ką galėjau, bet sunkumai man buvo neįveikiami.
Ir papasakojo Naujalis liūdną istoriją.
„Aš išsinuomojau už gerą pakišą Vilniaus miesto savivaldybėje aikštelę Gedimino pilies viršūnėje ir pradėjau joje statyti akrotą, bet paaiškėjo, kad tavo projektas, o Viešpatie, neatitinka Lietuvoje galiojančių normų. Man teko samdyti sertifikuotus ekspertus ir visų pirma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) bei pagal jį perdaryti visus brėžinius.
Bet tai buvo tik kančių pradžia…
Po to susidūriau su priešgaisrine sauga ir niekaip negalėjau išsiaiškinti, kiek vandens purkštuvų turi būti kiekviename iš akroto denių. O darbų sauga vis negalėjo apsispręsti, kas kiek laiptelių trapuose reikia įrengti poilsio aikšteles.
Higienos centras pareikalavo bortuose įrengti langus, o laivo apatiniuose deniuose centrinį šildymą. Miesto plėtros komisija nepriėmė projekto tol, kol neįrengiau trapams turėklų ir funikulieriaus turistams į kalną vežioti.
Tada paaiškėjo, kad visa tinkama akroto statybai mediena parduota, todėl per didžiausius vargus teko perpirkti suomiams skirtą statų mišką ir pačiam organizuoti kirtimą.
Ir kai jau viskas buvo suderėta, įsikišo Aplinkos ministerija ir uždraudė kirsti, nes šiame miške veisiasi į Raudonąją knygą įrašytas strazdas giesmininkas. Ir nors man galop pavyko įtikinti Ministeriją, jog medienos reikia būtent strazdams išgelbėti, leidimo sugauti porelę negavau.
Kai pradėjau gaudyti kitus gyvūnus, mane teisman padavė gyvūnų globos aktyvistai. Jie priešinosi, kad aš ruošiausi gelbėti tik po vieną kiekvienos rūšies porą. Man teko samdyti advokatus ir teismą pavyko laimėti tik pervadinus akrotą plaukiojančiu zoologijos sodu. Tačiau pusei gyvūnų leidimo gaudyti vis dar neturiu.
Tada ekonomikos ministerija pranešė, kad aš neturiu teisės užbaigti akroto be verslo plano, kuriame būtų įvertintos galimos pasaulinio tvano pasekmės. Jiems nepatiko, kad tavo, Viešpatie, veiksmai, sukeliant pasaulinį tvaną, neatitinka strategijos „Lietuva 2030“ uždavinių ir gali sutrukdyti 2020 metais pasiekti Lietuvoj vidutinį mėnesinį 6400 litų atlyginimą.
Po to iš Krizių centro gavau reikalavimą pateikti užtvindytinų teritorijų planą. Aš persižegnojau ir išsiunčiau jiems gaublį…
Šiuo metu bandau išsiaiškinti su Saugumo departamentu, kaltinančiu mane, kad keliu pavojų aukščiausių šalies pareigūnų saugumui. Ir dar jie kaltina mane bendradarbiaujant su nenustatytos šalies — greičiausia Rusijos — žvalgyba, tai tenka vaikščioti į apklausas kaip į darbą.
Mokesčių inspekcija uždėjo areštą visam mano turtui, teigdama, kad aš akrotą statau, siekdamas išvengti mokesčių, ir su visu turtu ketinu pabėgti į mokesčių Rojumi vadinamas Okeanijos šalis. Be to, gavau pranešimą iš Antstolių kontoros, kad nesumokėjau kažkokio „teritorinio mokesčio“ ir privalau per dvi savaites įregistruoti akrotą kaip „pramogų įstaigą“.
Negana to, Religijų komitetas prie Kultūros ministerijos pasiekė, kad teismas sustabdytų akroto statybą, nes Dievo paskelbtas potvynis yra pasaulinės reikšmės religinis įvykis, todėl jam reikėtų gauti Vatikano palaiminimą.
Ir net jei išspręsiu visus šiuos uždavinius, kas savaime jau būtų stebuklas, nesitikiu baigti akroto greičiau kaip per 5 -10 metų.
Be to, teks paimti laivan visus tuos advokatus ir valdininkus, kurie man padėjo ar padės, jų artimuosius, o tada Arkoje neliks vietos pusei sąraše numatytų gyvūnų.“
Naujalis atrodė visai sužlugdytas.
Dangus staiga išsiblaivė, nušvito saulė, nuščiuvo marios. Įsižiebė vaivorykštė. Naujalis su viltimi pažvelgė į dangų:
— Viešpatie, tu nebeketini sunaikinti Žemės?
— Ne, jūsų demokratija padarys tą geriau už mane.
— Nojau! Lygiai po metų aš sukelsiu pasaulinį tvaną: visą Žemę apsems vanduo ir visa kas gyva žus. Bet aš noriu, kad būtų išgelbėti teisuoliai ir po porą kiekvieno gyvo padaro. Įsakau tau statyti Arką.
Žaibų apsuptyje Dievas padavė drebančiam iš baimės Naujaliui gyvūnų sąrašą ir projektinę akroto dokumentaciją.
— Įsidėmėk, Nojau, — tarė Viešpats, — per vienerius metus turėsi užbaigti Arką ir surinkti jo keleivius.
Lygiai po metų baisi audra praūžė virš žemės ir jūrų ir viskas pasinėrė į chaosą. Atėjo pažadėta pasaulio pabaiga. Pažvelgė Viešpats į Žemę ir išvydo Naujalį, graudžiai verkiantį ant Gedimino kalno buitiniame vagonėlyje šalia akroto griaučių.
— Nojau, — sugriaudėjo Dievo balsas, — kur tavo Arka, Nojau?!
— Viešpatie, pasigailėk manęs, — sušuko Naujalis, — aš padariau viską, ką galėjau, bet sunkumai man buvo neįveikiami.
Ir papasakojo Naujalis liūdną istoriją.
„Aš išsinuomojau už gerą pakišą Vilniaus miesto savivaldybėje aikštelę Gedimino pilies viršūnėje ir pradėjau joje statyti akrotą, bet paaiškėjo, kad tavo projektas, o Viešpatie, neatitinka Lietuvoje galiojančių normų. Man teko samdyti sertifikuotus ekspertus ir visų pirma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) bei pagal jį perdaryti visus brėžinius.
Bet tai buvo tik kančių pradžia…
Po to susidūriau su priešgaisrine sauga ir niekaip negalėjau išsiaiškinti, kiek vandens purkštuvų turi būti kiekviename iš akroto denių. O darbų sauga vis negalėjo apsispręsti, kas kiek laiptelių trapuose reikia įrengti poilsio aikšteles.
Higienos centras pareikalavo bortuose įrengti langus, o laivo apatiniuose deniuose centrinį šildymą. Miesto plėtros komisija nepriėmė projekto tol, kol neįrengiau trapams turėklų ir funikulieriaus turistams į kalną vežioti.
Tada paaiškėjo, kad visa tinkama akroto statybai mediena parduota, todėl per didžiausius vargus teko perpirkti suomiams skirtą statų mišką ir pačiam organizuoti kirtimą.
Ir kai jau viskas buvo suderėta, įsikišo Aplinkos ministerija ir uždraudė kirsti, nes šiame miške veisiasi į Raudonąją knygą įrašytas strazdas giesmininkas. Ir nors man galop pavyko įtikinti Ministeriją, jog medienos reikia būtent strazdams išgelbėti, leidimo sugauti porelę negavau.
Kai pradėjau gaudyti kitus gyvūnus, mane teisman padavė gyvūnų globos aktyvistai. Jie priešinosi, kad aš ruošiausi gelbėti tik po vieną kiekvienos rūšies porą. Man teko samdyti advokatus ir teismą pavyko laimėti tik pervadinus akrotą plaukiojančiu zoologijos sodu. Tačiau pusei gyvūnų leidimo gaudyti vis dar neturiu.
Tada ekonomikos ministerija pranešė, kad aš neturiu teisės užbaigti akroto be verslo plano, kuriame būtų įvertintos galimos pasaulinio tvano pasekmės. Jiems nepatiko, kad tavo, Viešpatie, veiksmai, sukeliant pasaulinį tvaną, neatitinka strategijos „Lietuva 2030“ uždavinių ir gali sutrukdyti 2020 metais pasiekti Lietuvoj vidutinį mėnesinį 6400 litų atlyginimą.
Po to iš Krizių centro gavau reikalavimą pateikti užtvindytinų teritorijų planą. Aš persižegnojau ir išsiunčiau jiems gaublį…
Šiuo metu bandau išsiaiškinti su Saugumo departamentu, kaltinančiu mane, kad keliu pavojų aukščiausių šalies pareigūnų saugumui. Ir dar jie kaltina mane bendradarbiaujant su nenustatytos šalies — greičiausia Rusijos — žvalgyba, tai tenka vaikščioti į apklausas kaip į darbą.
Mokesčių inspekcija uždėjo areštą visam mano turtui, teigdama, kad aš akrotą statau, siekdamas išvengti mokesčių, ir su visu turtu ketinu pabėgti į mokesčių Rojumi vadinamas Okeanijos šalis. Be to, gavau pranešimą iš Antstolių kontoros, kad nesumokėjau kažkokio „teritorinio mokesčio“ ir privalau per dvi savaites įregistruoti akrotą kaip „pramogų įstaigą“.
Negana to, Religijų komitetas prie Kultūros ministerijos pasiekė, kad teismas sustabdytų akroto statybą, nes Dievo paskelbtas potvynis yra pasaulinės reikšmės religinis įvykis, todėl jam reikėtų gauti Vatikano palaiminimą.
Ir net jei išspręsiu visus šiuos uždavinius, kas savaime jau būtų stebuklas, nesitikiu baigti akroto greičiau kaip per 5 -10 metų.
Be to, teks paimti laivan visus tuos advokatus ir valdininkus, kurie man padėjo ar padės, jų artimuosius, o tada Arkoje neliks vietos pusei sąraše numatytų gyvūnų.“
Naujalis atrodė visai sužlugdytas.
Dangus staiga išsiblaivė, nušvito saulė, nuščiuvo marios. Įsižiebė vaivorykštė. Naujalis su viltimi pažvelgė į dangų:
— Viešpatie, tu nebeketini sunaikinti Žemės?
— Ne, jūsų demokratija padarys tą geriau už mane.
Pagaliau pasimirė Vilius Bražėnas ir Justinas Marcinkevičius — metas atsitiesti Lietuvoje engiamoms tautoms! Reikalaujame lituvisus kriminalizuoti, o žodį "lietuvis" inkriminuoti — pripažinti nusikalstamu ir išbraukti iš LR konstitucijos ir ES teisės aktų. Tuojau pat uždrausti tautinės nepriklausomybės šventes, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios eitynes! Vieningai smerkiame separatistus tautinės neapykantos kurstytojus Martyną Mažvydą, Mikalojų Daukšą, Kristijoną Donelaitį, Adomą Mickevičių, Mikalojų Čiurlionį, Simoną Daukantą, Vincą Kudirką, Joną Basanavičių, Jona Jablonskį, Antaną Smetoną, Maironį, Darių su Girėnu ir visus kitus nacius, sukūrusius fašistinę tautą, agresyvią valstybę ir jos naujadarą lietuvių kalbą. Atsiribojame nuo šovinistinės neapykantos šūkių "Lietuva lietuviams, lietuviai Lietuvai", "Nei Rytams, nei Vakarams, Lietuva — Lietuvos vaikams". Rausime lietuviškąjį nacionalizmą, tegyvuoja kosmopolitinės tolerancijos Internacionalas!
- Vytautas Landsbergis, Emmanuelis Zingeris, Leonidas Donskis, Justas Paleckis ir visas Lietuvos profesoriaus strategų štabas Briuselyje;
- Andrius Kubilius, Algis Greitai, Arkadijus Vinokur, Virgis Valentinavičius ir kiti premjero patarėjai;
- Alfredas Bumblauskas, Darius Baronas, Mindaugas Peleckis — politiniai šou istorikai;
- Eugenijus Ališanka, Vladas Braziūnas, Clandestinus, Viktorija Daujotytė, Aleksandra Fomina, Antanas Gailius, Antanas A. Jonynas, Laimantas Jonušys, Vanda Juknaitė, Sergey Kanovich, Marcelijus Martinaitis, Kęstutis Navakas, Maria Poisson, Sara Poisson, Rolandas Rastauskas, Olga Ugriumova — rašytojai ir poetai;
- Virginijus Gasiliūnas, Genovaitė Grigėnienė, Regina Čičinskaitė, Palmira Mikėnaitė, Andrey Pshenitskiy, Ema Vosylienė — filologai lithuanistai;
- Robertas Antinis, Mindaugas Šnipas — antimeno skulptoriai;
- Šarūnas Nakas — Ekspertai.eu kompozitorius, kultūros kritikas Jurij Dobriakov, menininkas Arkadijus Gotesmanas;
- Edmondas Babenskas — VŠI "Drąsinkime ateitį" vadovas;
- Justinas Pladas — Feministinis frontas;
- Waldemar Palewicz — asociacija "Lietuvos humanistai";
- Lina Gulbinė — asociacija "Lietuvos neįgaliųjų forumas";
- Algimantas Gurevicius — Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius;
- Vytautas Starikovičius — Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistas;
- Nina Mackevič — Lietuvos radijo Naujienų tarnybos vyr. redaktorė
- ir dar keli šimtai, daugelis nespėjusių išlietuvinti savo pavardžių: Arnoldas Blumberg, Alisa Bulybenko, Andrej Dokuciajev, Irina Frišman, Michailas Frišmanas, Sara Ginaitė, Borisas Jocheles, Eliza Karžanovič, Alexander Katzas, Roza Kazaeva, Viktorija Kolbešnikova, Ruslan Koltun, Darius Kovzan, Dorota Kratkovska, Faina Kukliansky, Jurga Lago, Ilja Lempertas, Viktorija Neščadim, Jevgenij Olechnovic, Yana Ross, Albert Šarupič, Diana Trofimova, Mariuš Tumaš, Dovilė Tüür ir kt.
2010-04-09 seime prieš Lietuvos konstituciją, už valstybinę lenkišką rašybą ir prieš visų kitų tautų teisę rašyti savaip balsavo:
- Mont Adameń
- Piotr Awsztrewicz
- Antoni Bawra
- Olgimont Dombrowa
- Witold Grublewski
- Donat Jankowski
- Kejstut Gołowecki
- Alik Kaszeta
- Gedymin Kirkił
- Kejstut Komski
- Andrzej Kubił
- Andrzej Endziń
- Dala Kodź
- Jan Leścz
- Eligij Maśul
- Kejstut Maśul
- Witold Gapsz
- Michał Mackevicz
- Witt Matuz
- Andrzej Mazuroń
- Valenty Mazuroń
- Jarosław Narkevicz
- Almont Petko
- Edmund Pupiń
- Gintar Stefanowicz
- Stanisław Szedbar
- Leonard Tołmont
- Erik Tomaszewski
- Emmannuel Zińgerr
- Remigij Rzemajtojc
| Powered by Nabble | See how NAML generates this page |
